Nepalikęs abejingų žiūrovų – filmas „Debesų žemėlapis“

AURELIJA ANANJEVAITĖ

“Mūsų gyvenimai nepriklauso mums. Nuo įsčių iki kapo mes priklausome vienas nuo kito. Praeitimi ir dabartimi. Ir su kiekvienu nusikaltimu ar gerumu mes kuriame savo ateitį“
„Debesų žemėlapis“- filmas, susilaukęs daugybės aplodismentų ir ne kartą sumaišytas su žemėmis. Tačiau tikrai paliekantis įspūdį. Šiame filme pasakojamos šešios skirtingos istorijos iš praeitis, dabarties ir ateities. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai daugybės nuotraukų  kratinys ir niekaip negali suprasti, kas jas visas sudėjo į tą pačia dėžę. O tai ir papiktina, ir prikausto prie ekrano. Norisi sužinoti: kuo visa tai baigsis? Ir pradėjus atidžiau žiūrėti supranti, kad visų tų istorijų herojai glaudžiai susiję. Vienokiu ar kitokiu būdu jie formuoja vienas kito pasaulėžiūrą, vertybes.
Filmas prasideda nuo pasakojimo apie vergystės laikus Amerikoje (1849 m.), kai jaunas amerikietis gydytojas akis į  susiduria su vergyste ir visa patirtis paskatina jį kovoti už vergų laisvę. Apie visus patirtus išgyvenimus kelionėje daktaras pasakoja savo dienoraštyje, kurį 1936 m. skaito jaunas britų kompozitorius, svajojantis tapti garsus ir nepriklausomas nuo seno savo mokytojo. Kad mažiau sielvartautų, rašo laiškus savo mylimajam, kuriuos 1973 m. atranda ir su susidomėjimu perskaito Amerikos žurnalistė, kovojanti prieš pavojų keliančią San Francisko atominę elektrinę. Šios žurnalistės gyvenimo istorija pasiekia suktą britų redaktorių. Būtent jis atstovauja mūsų laikus ir iliustruoja gyvenimą senelių namuose. Remiantis šio redaktoriaus gyvenimo istorija, buvo pastatytas filmas, kurį 2144 drauge su savo išgelbėtojų žiūrėjo viena iš Neo Seul‘o klonių. Jie drauge su kitais kovojo prieš tuometinę Korėjos politinę santvarką ir tvirtai tikėjo tuo, ką daro. Klonės Sonmi-451 idėjos įkvėpė tikėti civilizacijos išlikimu ir jomis akylai sekė 2321 metais po apokalipsės išgyvenusieji.
Šešias istorijas susiejant tarpusavyje, tikriausiai, buvo siekiama dar kartą pavaizduoti drugelio efektą – jog vienas mažas veiksmas gali lemti didžiulius pokyčius ateityje. Šį įspūdį sustiprina ir tai, kad kiekvieną istoriją pasakoja tie patys aktoriai: Tom Hanks, Susan Sarandon, Halle Berry, Hugh Grant, Hugo Weaving. Kiekvienam iš jų įkūnijo įvairius herojus, kartais jie patapdavo didvyriais, o kartais siekiančiais kitiems pakenkti asmenimis. Toks sugebėjimas persikūnyti ir į geriečius, ir į blogiečius, paskatina pamąstyti, kad kiekvienas iš mūsų per savo gyvenimą galime daugiau pasinaudoti arba savo gerosiomis, arba savo blogosiomis savybėmis. Ir tai jau yra mūsų pasirinkimas: ar būsime kažkieno didvyriai, ar – kenkėjai?
Kiekvieną istoriją vienija ne tik tie patys aktoriai, bet ir tai, kad penki skirtingi herojai turi įgimtas žymes – kometas. Tikriausiai, tokiu būdu buvo siekiama parodyti, kad kiekviena siela gali keliauti iš kūno į kūną. Gal net atspindėti reinkarnacijos idėja? Nors knygos „Debesų žemėlapis“ autorius David Mitchell pasipiktintų šia idėja, nes jis pats netiki reinkarnacija. Jo nuomone, atsikartojančios įgimtos žymės – kometos simbolizuoja žmonijos universalumą.
Šalia to, kiekviena istorija viena nuo kitos skiriasi ne tik vaizduojamu laikotarpiu ir pasakojama istorija, bet tuo, jog vaizduojama įspraudus į skirtingą žanrą. Viename filme telpa ir komedija, ir drama, ir trileris, ir mokslinė fantastika. Šie įvairūs žanrai padeda ne tik perteikti kiekvienos istorijos pagrindinę temą, bet ir paanalizuoti kiekvienam laikotarpiui būdingas globalias problemas, tokia kaip vergija, aplinkos apsauga, per didelis žmonijos vartojimas. Bet svarbiausia mintis išlieka – svarbu tikėti ir sekti idėja.

Taigi, jei klaustumėte: ar verta žiūrėti filmą? Siūlau tikrai pažiūrėti šį filmą, nes tikiu, kad tai vienas iš tų filmų, apie kurį bus kalba metai iš metų. Daug kas gali pasakyti, kad banali ir nuvalkiota filmo tema. Tačiau kartais gal ir naivu tikėti, kad kiekvieno iš mūsų istorijos gali turėti įtakos mūsų ateičiai. Ypač prisiminus tokių rašytojų kaip Žiulio Verno, Kurto Voneguto, kurios yra įgyvendinamos ir prisimenamos kiekvieno iš mūsų. Tada dar labiau patiki savo idėjomis ir tuo, kad  anksčiau ar vėliau kiekvienas galime sutikti savus pasekėjus. Svarbiausia nebijoti kalbėti apie savo idėjas.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s