Louis Sachar „Berniukas mergaičių tualete“.

Knygos “Berniukas mergaičių tualete“ istorija pasakojama teatre
AURELIJA ANANJEVAITĖ
Su Tarptautine vaikų gynimo diena! 
Taip jau sutapo, kad prieš kelias dienas į rankas paėmiau senai ieškota ir pagaliau atrastą knygą – „Berniukas mergaičių tualete“. Apie ją tinka kalbėti būtent šiandien. Kitaip, nei visos kitos Knygų iššūkio 2013 sąrašo knygos, aš jos savo knygų lentynoje neturėjau. Tačiau su didžiuliu pasimėgavimu perskaičiau šią knygą, drauge patenkindama ir savo smalsumą.
Kadangi knyga skirta 10 – 14 m. amžiaus vaikams, ją lengva skaityti, o siužetas man pasirodė įtraukiantis. Knygoje pasakojama apie berniukas, kurį visi klasėje laiko „blogiečiu“, „kenkėju“. Vien jau ištarus jo vardą – Bredlis Čokersas, tiek mokytojai, tiek mokiniai tikisi paties blogiausio. Visi jau iš anksto nusiteikę, kad Bredlis kažką sulaužys, suplėšys, sutrukdys klasės tvarką. Ir berniukas šiuo jų lūkesčius patenkina. Todėl nenuotabu, kad visi šio berniuko nemėgsta.
Tačiau viskas pradeda keistis, kai Bredlio klasėje atsiranda naujokas Džefas Fiškinas. Abiems berniukams tenka susipažinti ir su naująją mokyklos psichologe Karla. Džefui ir Bredliui tiek bendraujant su psichologe, tiek su klasės draugais tenka patirti įvairiausių išbandymų. Bredliui sunku išmokti elgtis kitaip, nei tikisi iš jo mokytojai ar klasės draugai. Jis nežino, kaip bendrauti draugu norinčiu tapti Džefu ir ne kartą jį igonoruoja ar su juo grubiai bendrauja. Tačiau bendraudamas su psichologe Karla, berniukas po truputį supranta, kas yra tikra draugystė ir ką reiškia daryti namų darbus. Po truputį patiki, kad jis gali būti ne tik kenkėjas, bet ir už gerus darbus gauti auksinę žvaigždę. Be to, suartėja su savo mama, tėčiu, seserimi bei susiranda tikrų draugų.
Knygoje aprašyta istorija priminė mano šių metų patirtį mokykloje, kai ir teko susidurti su nuvertintais vaikais, kuriais niekas nebetiki. Tačiau ir Bredlio Čokerso istorija, ir mano patirtis parodė, kad jei tik atsiranda bent vienas žmogus, tikintis vaikais, prasideda stebuklai. Svarbiausia tampa pastebėti vaikų geruosius darbus, pokyčius ir neleisti jiems sustoti. Svarbu pastebėti net mažiausias smulkmenas (pvz., pasisveikino,paklausė, kas namų užduota darbų, nusišypsojo, pakėlė ranką ir pan.) ir jomis pasidžiaugti. Juk kiekvienas savo širdyje nešiojames jautrumą, šilumą. O tai pastebėjus, pasaulis nusidažo dar įvairesnėmis spalvomis. 
Grįžtant prie knygos, „Berniukas mergaičių tualete“ verta skaityti, jei norite prisiminti savo vaikystę, paauglystę, jei nori vėl pasijusti nekantraujančiu vaiku ar jei norite atgaivinti tikėjimą savimi bei jus supančiais aplinkiniais. Tačiau, knyga gali nepatikti tiems, kuriuos labiau jau net vaikystėje traukė nerealistiškos, fantastinės istorijos. Tačiau, šį kartą pačius raginu paiimti šią knygą, pavartyti ir suprasti, ar knygą jus įtraukia ir į kokius klausimus ji jums atsako.
Svarbiausia, kad kažkas Tavimi tikėtų ir tada gali atrasti pasaulio grožį 🙂

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s