Mokymosi motyvacija (2): mokome vaiką pasirinkti ir priimti sprendimus

AURELIJA ANANJEVAITĖ
– Gal malonėtumėte pasakyti kur man iš čia eiti? 
– Tai labai priklauso nuo to kur nori pakliūti, – atsakė Katinas. 
– Kad man nelabai svarbu, kur… – tarė Alisa. 
– Tada koks skirtumas, kur eisi, – atsakė Katinas. 
(Luisas Kerolis, “Alisa Stebuklų šalyje“)

Pirmajame įraše apie mokymosi motyvaciją užsiminiau apie tai, kaip svarbu vaikus įkvėpti, supažindinti su profesijomis ir mokyti išsikelti tikslus, kurie būtų konkretūs, pamatuojami, pasiekiami, prasmingi ir apibrėžti laike. Tačiau, kaip ir ištraukoje iš knygos „Alisa Stebuklų šalyje“, taip ir realybėje, vaikai dažnai yra pasimetę tarp daugybės veiklų ir jiems sunku pasirinkti vieną vienintelį tikslą. O blaškymasis nuo veiklos prie veiklos stipriai išvargina, ypač jei nežinoma, ko siekiame imantis vienos ar kitos veiklos. Todėl be to, jog vaikams svarbu padėti išsikelti tikslus, būtina mokyti vaikus ir pasirinkti.

Mokėjimo pasirinkti įgūdis labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. Jei gebame pasirinkti, mums lengviau spręsti konfliktus, priimti sprendimus bei įveikti iškilusius sunkumus. Taigi, kaip lavinti mokėjimo pasirinkti įgūdį? Užsiėmimų su tėvais metu dažniau rekomenduoju:

Leisti vaikams būti savo kūno šeimininkais.

Kaip dažnai būna, jog suaugusiesiems atrodo, jog jie geriau žino, kada vaikui šalta, karšta, kada vaikas yra alkanas, o kada – sotus. Dažnai net paaugliui yra liepiama apsirengti, nes kitaip sušals ar pavalgyti, nes atrodo per liesas. Arba atvirkščiai, liepiama nustoti valgyti, nes jau yra vėlu vakarieniauti ar užkandžiauti. Tokiu būdu vaikas mokomas, kad tavo kūnas priklauso ne tau, o suaugusiems. Tik jie ir gali žinoti, ko labiausiai tau reikia ir tik jie gali padėti tau apsispręsti. Taip vaikas praranda galimybę (o vėliau ir atsisako) spręsti, kada apsirengti ar nusirengti, kiek valgyti ir pan. Tačiau jei leisime pačiam vaikui rinktis, kaip rengtis, kiek valgyti, kaip miegoti, vaikui bus lengviau priimti sprendimus, susijusius ir su mokslais. 

Neskubėti atsakyti į vaiko klausimus.

Kai vaikas užduoda klausimą jums, nesiverskite per galvą ieškodami atsakymo į jo klausimą. Geriau vaikui pasiūlykite drauge atsakymo paieškoti internete, žodyne ar enciklopedijoje. Svarbu suteikti patiems vaikams galimybę pirmiausiai patiems atsakyti į klausimus. Jei vaikai mokysis ieškoti informacijos internete, žodynuose, enciklopedijose, jie mokysis atsirinkti informaciją, kuri yra svarbi, o kuri – ne, lavins savo kritinį mąstymą. Visa tai gali praversti tiek mokantis, tiek bendraujant su bendraamžiais. Tad dažniau vaiko paklauskite: „O kaip tu manai?“.

Leisti vaikui priimti sprendimą.

Pasistenkite atsakyti į klausimą: kaip dažnai iš ryto jau vaikui esate paruošę rūbus, su kuriais jis eis į mokyklą? Jau girdžiu atsakymą: „Rytais reikia skubėti, tad ir suruošiame už vaiką rūbus.“ Sutinku, kad ryte dažnai būna mažai laiko, bet, kas trukdo iš vakaro drauge su vaiku susidėti kuprinę, pasiruošti rūbus. Vaikui reikia leisti pasirinkti, kokias kelnes ar suknelę apsirengti, ko nori įsidėti priešpiečiams į mokyklą, kada ruošti pamokas: pailsėjus ar iš karto grįžus iš mokyklos. Jei vaikas neįgyja pakankamai patirties, neišmoksta pasirinkti, tai ir suaugus jam bus sunku priimti sprendimus, susijusius su karjera, gyvenimo būdu, partneriu.

Leisti vaikams eksperimentuoti.

Vaikas mokės ir gebės pasirinkti tik tuo metu, kai jis bus daugybę dalykų išbandęs. Todėl vaikui reikia erdvės, kuris jis galėtų eksperimentuoti, išbandyti tai, kas jam nauja. Kartais vaikams reikia leisti patiems šeimininkauti virtuvėje, padaryti savą tvarką kambaryje, piešti pirštais, mediniais pagaliukais ar šiaudeliais. Tokiu būdu vaikas lavins savo kūrybiškumą ir mokysis suprasti, kas jam patinka, o kas – ne bei kiek laiko gali skirti pomėgiams, poilsiui, o kiek laiko mokslams.

Paskatinti visus šeimos narius dalyvauti sprendžiant, kuo turėtų šeima užsiimti.

Nesvarbu kokio amžiaus vaikai ar kiek vaikų yra šeimoje, priimant visai šeimai svarbius sprendimus, turi dalyvauti visi šeimos nariai. Jei perkate šaldytuvą, planuojate kelionę ar savaitgalio išvyką, šiame planavime turi dalyvauti ir vaikai. Svarbu vaikų paklausti, kur jie norėtų vykti atostogoms, ką norėtų veikti savaitgalį, kokio šaldytuvo ar skalbimo mašinos jų nuomone labiausiai reikia. Gali būti, kad ne visi vaikų pasiūlymai tiks, bet vaikams labai svarbu būti išklausytiems. Be to, jie dalyvaudami svarbaus pirkinio pirkime ar kelionės planavimo mokysis įvairių būdų, kaip galima priimti sprendimą ar spręsti problemą.

Aptarkite tikroviškas sprendimų priėmimo situacijas.

Dažnai vaikai nenori mokytis, nes jie nežino nuo ko pradėti mokytis, nes visose dalykuose, kuriuos mokosi, kyla sunkumų. Tad kartais vaikams svarbu padėti įsivardinti, kokie sunkumai kyla, pavyzdžiui, vaikas nesupranta trigonometrijos uždavinių. Drauge su vaiku reikia aptarti, kas galėtų padėti suprasti trigonometriją ir visus būdus užrašyti. Pavyzdžiui: 1) kreiptis konsultacijos į matematikos mokytoją; 2) paprašyti pagalbos geriausiai matematiką išmanančio klasės draugo; 3) paprašyti, kad trigonometrijos padėtų mokytis vyresnis pusbrolis. Tada pasidomėti vaiko, kuris iš šių būdų jam yra tinkamiausias ir paraginti jį išbandyti. Taip vaikas supras, kad vienai problemai išspręsti yra ne vienas ir gebės pasirinkti, kuris sprendimas yra jam priimtiniausias.

Taigi, jei norime sumažinti vaiko pasimetimą nusistatant ir siekiant tikslų, turime jam leisti eksperimentuoti, pačiam rūpintis savimi ir  dalyvauti šeimai svarbių sprendimų priėmime. Suprantu, kad visus pasiūlymus sudėtinga įgyvendinti iš karto. Net nesiūlau. Greičiau siūlau pasvarstyti, ko dabar labiausiai reikia jūsų vaikui ir tą įgūdį ir lavinti tik nepamirškit, kad pokytis įpročiu tampa tik po dviejų mėnesių.

 Nuotrauka iš http://loretablog.blogspot.com/2012/02/alice-in-wonderland.html

Reklama

Įrašo “Mokymosi motyvacija (2): mokome vaiką pasirinkti ir priimti sprendimus” komentarai: 7

  1. Jei savo keturmetei leisciau paciai be mamos patarimo susideti priespiecius tai taip ir matau visa sokoladine mokykloje 🙂

    Patinka

  2. Pirmiausiai dėkoju už pastebėjimą, taip pat atsiprašau už savo klaidą ir aplaidumą. Beje, nuotrauką aptikau tikrai ne jūsų tinklalapyje. Nuo šiol stengsiuos nurodyti šaltinius, kur radau nuotrauką.

    Patinka

  3. Ačiū už pastebėjimą. Jei kalbame apie keturmečius ir jų pasirinkimus, tai tokio amžiaus vaikams svarbu nurodyti iš ko jie gali rinktis. Kitaip tariant, renkantis, ką dėtis į mokyklą priešpiečiams, keturmetei galima pasiūlyti morkas, trapučius ar bananus ir paklausti: “Ką norėtumei dėtis į mokyklą?“

    Patinka

  4. Nepaisant vaikų amžiaus tikrai svarbu jų klausti įvairių dalykų kurie padėtų vaikui pasirinkti ar priimti sprendimus. Kad ir tokių kaip Jūsų paminėti: ką norėtų veikti savaitgalį, kokio šaldytuvo ar skalbimo mašinos jų nuomone labiausiai reikia. :))

    Patinka

  5. Atgalinė nuoroda: Atsisveikinimas su mokykla: pažintis su vidiniais demonais ir didžiosios pamokos | Auganti psichologija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s