Žaidimai ugdo, lavina ir dar šypsena kelia

AURELIJA ANANJEVAITĖ

Kai kurie tėveliai neskiria pakankami laiko žaidimams su vaikais, nes yra įsitikinę, kad tai tik tuščias laiko švaistymas, neduodantis jokios naudos. Deja, taip manantiems derėtų pakeisti nuomonę. Specialistai sako, kad žaidimai su vaiku yra ne tik laisvalaikio pramoga. Tai suartina, stiprina ryšį su atžala ir lavina mažuosius.

Žaiskite ir dar kartą žaiskite kuo daugiau ir kuo dažniau su savo vaikais. Tai nėra tuščias laiko švaistymas. Žaidimai yra puiki galimybė lavinti vaikų mąstymą, emocinį intelektą ir socialinius įgūdžius. Pavyzdžiui, žaisdami komandinius žaidimus mažieji mokosi dirbti komandoje, išklausyti vienas kitą, sąžiningai ir nuoširdžiai atlikti užduotis. Tai ugdo ir kantrybę, kurios tokio amžiaus žmogeliukams labai stinga. Tokiu būdu jie kaskart geriau pažįsta save, kitus žmones ir pasaulį. Todėl nuo pat kūdikio gimimo turėtumėte suteikti galimybę savo atžalai išbandyti įvairius žaidimus. Svarbu pasiūlyti žaidimus pagal jos amžių, tai, kas ją domina. Trimetis ar keturmetis tikrai nesusidomės  žaidimais, kurie reikalauja ilgam sutelkti dėmesį ar loginio mąstymo, nes tokio amžiaus vaikus labiau traukia aktyvūs, judrūs žaidimai.

Net įprasti stalo žaidimai, kuriuos žaidžia visa šeima, yra puikus būdas sustiprinti ryšį ir pagerinti santykius, geriau pažinti vienas kitą. Tad užuot po darbo ir mokyklos išsibarstę kas sau prie kompiuterio ar televizoriaus, bent pusvalandį per dieną skirkite laiko stalo pažaisti drauge. O savaitgaliai – puikus metas  komandiniams žaidimams gamtoje. Tyrėjai atskleidė, kad didžiulę įtaką vaiko vystymuisi turi žaidimai lauke, nes ten jie patiria daugybę nuotykių: stato pilis, įkurdina įvairias vietoves, įkūnija įvairias būtybes, žaidžia slėpynių ar spardo kamuolį. Visa ši veikla lavina tiek protinius gebėjimus, tiek socialinius įgūdžius. Pastebėta, kad tie vaikai, kurie daug leido laiko lauke, yra geresni mokiniai ir jiems geriau sekasi mokykloje, taip pat jie greičiau susiranda draugų – visi nori su jais žaisti, nes jų vaizduotė labai laki. Be to, buvimas gamtoje nuramina vaikus, leidžia pabėgti nuo kasdienybės ir sumažina patiriamą stresą.

O kuo daugiau laiko vaikas praleidžia namuose ir dar žaisdamas kompiuterinius žaidimus, tuo labiau praranda galimybę išgalvoti žaidimus pats ir betarpiškai bendrauti su kitais. Žinoma, kompiuteriniai žaidimai kelia daug smagių iššūkių, sumažina stresą, lavina reakciją ir leidžia palaikyti ryšius su žaidėjais iš viso pasaulio. Tačiau yra ir kita medalio pusė – vaikas tampa pasyvesnis, mažiau atsakingas ir komunikabilus, o draugų kompanijoje tikisi, kad kažkas jį linksmins, užims ar atliks darbus už jį. Todėl skatinkite atžalą kuo dažniau žaisti lauke su bendraamžiais.

Žaidimai – pagal amžių

Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais žaidimas neturės jokio aiškaus tikslo, visi jo judesiai atrodys atsitiktiniai ir keisti. Bet net ir ši pramoga svarbi, nes padės mažyliui geriau pažinti savo kūną ir jo galimybes. Vėliau žaidimo formos tobulės. Sulaukę dvejų, trijų metų mažyliai pradeda stebėti, kaip žaidžia kiti bendraamžiai ir ima juos mėgdžioti. Na, o 3–5 metų vaikus labiausiai domina žaidimai, susiję su fizine veikla. Tad leiskite spardyti, mėtyti kamuolį, žaiskite vaikišką krepšinį, kitus judrius žaidimus, estafetes. Statykite ir kurkite ką nors drauge iš lego ar kitų kaladėlių, dėliokite dėliones – taip lavinsite vaiko kūno judesius (stambiąją ir smulkiąją motoriką), vaizduotę, fantaziją, kūrybiškumą, gebėjimą susitelkti į konkrečią veiklą.

Nuo penkerių metų vaikai jau pradeda daugiau žaisti su bendraamžiais, domėtis žaidimais, kurie turi tikslą, skatina atlikti tam tikrą vaidmenį ir būti komandos nariu. Todėl nenuostabu, kad 5–8 metų vaikams patinka įvairūs žaidimai, kurie moko spręsti problemas (pvz., „Jenga“, domino, šaškės, „Uno“ ar kitokie kortų žaidimai). Tuo tarpu 8–12-ečius ima traukti tie žaidimai, kur jie gali pritaikyti savo skaitymo, skaičiavimo ir pasaulio pažinimo įgūdžius. Tad mielai prisidės prie žaidimo, jei pasiūlysite pažaisti „Monopolį“, „Mafiją“, „Alias“ ir pan.

Žaidimų nauda

Yra atlikta nemažai tyrimų, įrodančių žaidimų naudą. Pasak tyrėjų, vaidmenų žaidimai ypač lavina vaikų kalbą: jie pradeda daugiau naudoti būdvardžių ir geriau supranta skirtingus laikus. Apsimetinėjimų žaidimai suteikia galimybę išreikšti tiek malonius, tiek nemalonius jausmus, mokytis valdyti emocijas, atpažinti ir įsisąmoninti jausmus. Vaizduotę ir kūrybiškumą lavinantys žaidimai moko adekvačiai reikšti emocijas, pavyzdžiui, pyktį, taip pat lavina empatiją (gebėjimą pajusti ir suprasti, kaip aučiasi aplinkiniai, atpažinti jų nuotaikas).

Žaisdami vaikai išlaisvina susikaupusias emocijas. Pavyzdžiui, per vaidmenų žaidimą įsijautę į personažą, susitapatina su juo, todėl jiems būna lengviau reikšti mintis, jausmus. Ne atsitiktinai psichologai, psichoterapeutai taiko žaidimo terapiją psichologinių problemų turintiems vaikams. Ji labai veiksminga. Tarkim kukli, nepasitikinti savimi mergaitė, persirengusi princese, iškart pasijunta svarbi, įgyja daugiau pasitikėjimo. O jei tarkim, sūnus pernelyg santūrus, nedrąsus, paskatinti gebėjimą apginti save, būti drąsesniam gali padėti žaidimai, kuriuose jis tampa piratu  ar policininku, gaudančiu  nedorėlius. Kiekvienas personažas sukuria tam tikrą atmosferą, reikalauja atrasti tam tikrų charakterio savybių: kalbėti pakeltu tonu, elgtis agresyviau, pavyzdžiui, sulaikant tariamą nusikaltėlį. Arba, priešingai, jei vaikas pernelyg agresyvus, šiurkštus, įsijautęs į kokios nors pasakos gerąjį personažą, taps ramesnis, geresnis, labiau užjaučiantis ir pan. Taigi žaidimuose esančios situacijos, patiriamos emocijos labai praverčia mažiesiems ir realiame gyvenime.

Žaidimas su bendraamžiais leidžia vaikams geriau suprasti vienas kitą ir sutvirtinti santykius. Draugaudami vienas su kitu vaikai susiduria su įvairiomis problemomis, todėl jie pagilina savo įgūdžius ieškodami būdų, kaip jas įveikti. Tuo pat metu mokosi reikšti emocijas, suprasti kitų išgyvenimus ir kontroliuoti savo jausmus. Taip pat įgyja santūrumo, lankstumo, bendradarbiavimo ir dalijimosi įgūdžių.

Svarbu žaisti ir su tėvais

Vis dėlto vaikams nepakanka žaisti tik vienam ar su bendraamžiais. Žaidimas su kitais vaikais gali būti smagus, bet niekas nesuteikia daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo, kaip žaidimas su mama ar tėčiu, arba visiems drauge. Suaugusieji pasiūlo brandesnių, kitokių žaidimų nei bendramečiai. Be to, tėvai daugiau išmano apie pasaulį ir gali padėti įgyti naujų įgūdžių, kitokios išminties.

Pastebima, kad vaikai dažnai žaidžia su suaugusiais taip, kaip reikalauja tėvai. O tai reiškia, kad mažieji pritaiko ir kitus elgesio modelius nei žaisdami su savo amžiaus draugais. Taip pat mamos ir tėčiai žaidžia skirtingai. Tėčiai dažniau renkasi fizinius, judrius žaidimus, o mamos loginius, žodinius, intelektinius ar reikalaujančius aiškių instrukcijų. Abi žaidimo formos svarbios vaiko raidai. Ir tai gerai. Be to, ir patys iš to turėsite naudos. Tyrimais nustatyta, kad žaidžiant su vaikais suaugusiųjų organizme padidėja oksitoksino kiekis, kuris gali atpalaiduoti panašiai kaip masažas. Taip pat oksitoksinas skatina prieraišumo, artumo jausmą, stiprina ryšį tarp vaiko ir mamos ar tėčio.

Žaisdami pernelyg nenuolaidžiaukite

Turbūt pastebėjote, kad žaisdami su savo vaikais jiems esate linkę nuolaidžiauti, pralošti, būti nugalėtiems ir t. t. Nors norisi leisti vaikui visada laimėti, pirmauti, tačiau nepersistenkite. Jis turi patirti ir pralaimėjimo kartėlį, išmokti su tuo susitaikyti. Jei nuolat jis laimės, neišmoks gerbti vyresniųjų, susidoroti su nusivylimu. Beje, pralaimėjimas gali būti puiki proga pakalbėti su vaiku, kaip įveikti nesėkmes, kad gyvenime svarbu ne tik laimėti, bet ir turėti drąsos, kantrybės bandyti dar kartą iškovoti pergalę. Žinoma, jei žaidžiate su mažu vaiku, kartais nieko blogo leisti vaikui laimėti. Šis laimėjimas mažiesiems suteiks tikėjimą, kad jie gali padaryti nuostabius dalykus, sustiprins pasitikėjimą savo jėgomis.

Taigi žaidimai yra rimtas reikalas, kuris yra labai svarbus vaiko raidai. Jie moko būti kūrybingais, atrasti naujų idėjų, lavina socialinius įgūdžius ir fizinius gebėjimus, ugdo atsakomybės jausmą. Taip pat padeda vaikams prisitaikyti ir išspręsti emocines problemas. Be to, žaisdamas vaikas atsipalaiduoja ir tampa laisvas, todėl per įvairius žaidimus jis gali išmokti daug daugiau nei iš jūsų pamokslavimų ir patarimų.

 Žaisdami su vaiku dažniau paraginkite jį, pastebėkite, kokius naujus įgūdžius jis įgijo ir pagirkite už tai. Su jūsų pagalba atžala pasijus stipri, galintis įveikti iššūkius, augs jo savivertė, pasitikėjimas, jis taps labiau atsakinga ir savarankiška asmenybė.

Publikuota žurnale “Ji“

Nuotrauka iš 1

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s