Sausio įkvėpimai, atradimai, išradimai ir smulkmena

AURELIJA ANANJEVAITĖ

Tik atsidarius šį įrašą jus pasitiko mano ir mamos asmenukė. Pasirinkau ją ne veltui. Ji  sausio akimirka ir man primena, kaip svarbu neprarasti ryšio su mums brangiais, svarbiais ir ypatingais žmonėmis. Tikiuosi supratom, kad kalbu ne tik apie šeimą 😉

Visą šią savaitę sergu, todėl trečiadienį ir nesulaukėte naujo įrašo. Tačiau liga paskatino ne tik ilgai pasivartyti lovoje, savaip pailsėti, bet ne vieną blogą perskaityti bei vlogo video peržiūrėti. Labiausiai mėgavausi žiūrėdama filmukus, kur vlogeriai kalbėdavo apie savo mėgstamiausius. Kalbu ne apie grožio produktų mėgstamiausius, o apie mėnesio mėgstamiausius filmus, serialus, knygas, įvykius ir… Nes jos paskatina atrasti, susidomėti ir pamėgti naujus dalykus. O galutinai šiam įrašui paskatino ryžtis šis Dinos blogo įrašas.

Įkvėpimai

Pradėti noriu nuo mėnesio įkvėpimo – Meryl Streep kalbos Auksinių Gaublių apdovanojimuose. Meryl Streep dievinu aš ir dievina ne vienas mano draugas. Oij kiek jos vaidmenų skatino plačiau pažintį šį pasaulį. Tačiau ši kalba paskatino suprasti, kuo iš tiesų svarbus ir reikalingas viešumas ir įkvėpė dar drąsiau kalbėti apie tai, kas man rūpi.

O sausį man rūpėjo interviu, pokalbiai ir tekstai, kurie kalbėjo apie smurtą prieš vaikus. Rūpėjo ir vaikai, paaugliai ir visi suaugusieji, kurie nors kartą sau uždavė klausimą: „Gal būtų lengviau jei manęs nebūtų?“ Būtent dėl to gimė tekstai: „Laiškas kiekvienam, kuris nors kartą jautėsi vienišas, našta aplinkiniams, nevertas nei savo, nei aplinkinių meilės“ ir „27 būdai tapti netobulu, bet unikaliu“. Kad apie šias temas kalbėti svarbu mane visada įkvepia vaikai, bet tuo pačiu ir kolegos. Ir šį mėnesį iš naujo žavėjausi Aušros Kurienės bei kitų Paramos vaikams centro specialistų veikla, drąsa ir įžvalgomis. Vieną paskutinių A. Kurienės interviu galite perskaityti čia, o aš noriu pasidalinti kita jos mintimi, nuskambėjusia radijo laidoje „Lyderio dilema“: „Turi rūpintis savo psichine būkle. Aš rūpinuosi, kad aš rasčiau laiko keliauti ir turėti laiką su draugais, ir turėti laiką su šeima. Nes žinau, jei aš to ne darysiu, tiesiog neprasivers dangus ir neiškris turi pasakyti, kad tai taip pat rimta kaip ir darbas, kaip ir bendradarbiai.“ Trumpai tariant, jei nori pasirūpinti kitais, turi jausti atsakomybę rūpintis ir savimi 😉

16406559_1300748166613615_861496660284946489_n

Įkvėpta Meryl Streep ir Aušros Kurienės bei paraginta „Renkuosi mokyti!” bendraminčių, pati keliaviau į radijo laidą „Yra Racijos”. Džiaugiausi galimybe, jog bent 60 minučių galėjau atvirai kalbėti su moksleiviais ir nors truputį išsklaidyti vyraujančias fantazijas apie mokytojus, mokymo sistemą, pamokas, mokinius ir mokyklą. Kaip man sekėsi, galite išgirsti čia.

Atradimai

O beklausant laidos, keliaujam prie atradimų. Čia jau noriu su jumis pakalbėti apie mėnesio knyga, filmą, serialą, blogą ir vlogą.

Knyga

16463422_10210753256180086_1707809511156122064_o.jpg

Su pasimėgavimu, aikčiojimais, susižavėjimu ir nuostaba skaičiau Alexander Lowen knygą „Depresija ir kūnas“. Autorius su vaizdingais pavyzdžiais ir atveju analize atskleidžia, kaip mes dažnai susikoncentruojame ties savo protu, viršutine kūno dalimi ir dažnai pamirštame kai kuriuos savo poreikius ir net apatinę savo kūno dalį. Jautriai kalba ir apie tikėjimo svarbą bei pasidalina įžvalga, jog kuo daugiau galios turime, tuo mažiau tikėjimo mumyse. Pripažinsiu, knyga ne kiekvienam, bet jei norisi geriau suprasti, kas yra depresija arba geriau pažinti savo kūną – rekomenduoju.

Filmas

Nesu filmų mėgėja ir juos žiūriu retai. Kai jau tikrai turiu daug laiko arba esu pavargusi. Todėl per sausį peržiūrėjau tik viena filmą – „Dainuok“ (angl. Sing). Ir greičiau čia būtų vos ne kiekvieno sausį sutikto vaiko rekomendacija. Bet ir man nebuvo gaila tos pusantros valandos, kurią skyriau šio animacinio filmo peržiūrai.

Serialas

Apie serialą Didžiojo sprogimo teorija (angl. Big Bang Theory) sužinojau beveik prieš keturi metus, tačiau į jį ilgai dar žiūrėjau skeptiškai. Tačiau sausį mėgavausi žiūrėdama paskutiniųjų sezonų serijas ir garsiai kvatojau, kai žiūrėdavau scenas, iliustruojančias vyrų ir moterų santykius. Štai kad ir šį scena (žiūrėti nuo 1:12 iki 2:38).

Blogas

Skaitydama tekstus, visada stebiu, kiek aš juo mėgaujuosi, kiek įtraukia rašymo stilius ir kiek tekste galiu pajusti autoriaus. Kuo tekstas labiau oficialus, paremtas tik faktais, tuo didesnė tikimybė, kad aš jo neperskaitysiu. Ir kuo tekstai artimesni, nuoširdesni ir ne tik informatyvus, bet ir kažką papasakojantys, tuo daugiau perskaitysiu. Būtent informatyvumu, paprastumu, aiškumu, nuoširdumu ir tuo lengvu įsivaizdavimu, kuo autorius galimai gyvena patraukė blogas Metas Augti. Perskaičiusi dalinausi ne vienu jų įrašu 😊

Vlogas

Nuoširdumu ir paprastumu patraukė ir Patricijos Youtube kanalas „O jei noriu dar“ (kiek žinau, ji ir blogą turi tuo pačiu pavadinimų). O užsiprenimeruoti jį Youtube paskatino būtent video, kurie kalba apie kosmetikos sudėtį. Mane ji paskatino prisiminti, kas yra atsakingas vartojimas ir kaip svarbu žinoti, ką perki ir ką renkiesi.

Išradimai

Tai po truputį atkeliavome ir prie išradimų. Ir išradimais vadinu visa tai, ką seniai žinojau, bet sausį iš naujo prisiminiau ir atradau.

Rašymo terapija

Pirmiausiai – rašymo terapiją. Rašau nuo paauglystės, blogą skaičiuoja penktus metus, o rašymo terapiją konsultacijose taikau nuo tada, kai tik pradėjau suprasti rašymo galią. Tačiau šį mėnesį žodžiai „rašymo terapija“ gyveno su manimi ir brendo. Apie ją daug skaičiau, daug žiūrėjau ir pati išbandžiau naujas technikas. Ypač laiškų rašymą savo jausmams. Tai taip atgaivina…  Jaučiu, kad bręsta nauja idėja. Gal jau numanote, kokia? Išlaikysiu paslaptį, bet tikrai dar kartą noriu pasakyti: „Rašyti – verta!”

Gimnastinis kamuolys

16473267_10210753250779951_2428518630160226800_n

Gimnastinis kamuolys sausį tapo mano naująją biuro kėde namuose. Jei rašau blogą, ruošiuosi mokymams, apdoroju tyrimus ar atlieku kitus darbus – įsikuriu ant gimnastinio kamuolio. Kaip sakė trenerė Rita, toks sėdėjimas padeda per dieną sudeginti apie 400 kcal. Tuo tarpu Violet Oaklander dalijosi, jog gimnastinis kamuolys vaikui padeda geriau pažinti savo kūną, užmegzti ryšį su pojučiais. O man jis padeda geriau sukoncentruoti ir daryti pertraukėles rečiau.

Smulkmena

16403075_10210736935652083_2259828235183944187_o

Kai sausį jausdavau, kad diena atėmė daug jėgų, o vakare dar turėsiu įveikti kelis iššūkius, bent 15 minučių pasimėgaudavau Shotimaa arbatomis Emotional Detox ir Life of Wings. Atgaivindavo ne tik skonis, bet ir ant pakelio rasta mintis. Kasdien vis kitokia, bet tuo metu bent trumpam suteikianti jėgų.

Užbaigti irgi noriu mintimi, rasta ant pakelio: „Tu tikriausiai gyvuosi ilgiau nei sunkumai, taigi nėra kito kelio“ (angl. You must be longer lasting than the diffikulties, there is no other way out.)

Einu darytis arbatos ir skaityti komentarų iš visų, kurie įveikė gana ilgą tekstą, tačiau dar turi jėgų pasidalinti, kas buvo jūsų sausio atradimai, įkvėpimai, mėgstamiausi, smulkmenos ar išradimai.

Reklama

Keli žingsniai link ypatingų Kalėdų

AURELIJA ANANJEVAITĖ

Šią savaitę tikriausiai kiekvienas kėlė ir kelia sau klausimą: kaip visur suspėti? Kažkaip nuojauta kužda, kad šis klausimas bus keliamas dar ne kartą šiuo šventiniu periodu ir nurimti leis prasidėjus sausiui. Rodos, kad dabar kiekvieno pareiga pasirūpinti dovanomis arba bent jau priminti, kad turi pasirūpinti dėžutėmis, kurias padėsi po eglute.

Skaitant tarp eilučių galit truputį užčiuopti ironijos, nes aš iki šiol svarstau, kuo iš tiesų Kalėdos ypatingos. Ar tikrai dovanos svarbiausia? Ar kas iš tiesų svarbu šiuo metu? Ar tikrai privalome gyventi skubėjime, kai norisi sustoti? Trumpai tariant, ieškau, kuo Kalėdos svarbios man ir jums.

Ir pirmiausiai į galvą šovė mintis: “Juk Kalėdos moko mus dovanoti ir priimti“. Ne vienam iš mūsų tikrai nėra lengva viskuo dalintis ir tuo labiau priimti tai, ką mums dovanoja aplinkiniai. Šiuo atveju nekalbu vien lengvai apčiuopiamas, paliečiamas ar pakeliamas dovanas. Man rodos, kad daug sudėtingiau yra priimti padovanotą laiką, rūpestį ar dėmesį.

Tačiau per šias Kalėdas ir noriu paskatinti mesti iššūkį jums ir sau. Gal pat metas išmokti dovanoti? Gal metas išmokti priimti dovanas? Kai kalbu apie dovanojimą ir priėmimą, omeny turiu, kad tai mes darome atvirai ir nuoširdžiai, su meile ir pasididžiavimu. Dovanojame tuomet, kai iš tiesų norime ir atvira širdimi priimame tai, ką gauname.

Ilgai svarsčiau, ką aš norėčiau padovanoti ir supratau, kad labiausiai norėčiau parodyti rūpestį ir meilę. O tą galime padaryti:

Dovanodami laiko kitiems

Skirti laiko vienas kitam – didžiulis iššūkis. Juk kiekvienas turi savų rūpesčių, įsipareigojimų, svajonių ir siekių. Tačiau būtent laikas mums moko dovanoti ir priimti. Ir šiuo atveju savo laiko galite brangiems žmonėms galite skirti galite pagamindami rankų darbo dovaną. Tai gali būti pačių iškeptas pyragas ar namų gamybos granola. Gali būti jūsų pačių sudarytas Kalėdinių dainų grojaraštis ar knygų, kurias verta perskaityti būtent tam žmogui, sąrašas. Gali būti ir laiko ar paslaugų kuponai, kuriais žmogus galės pasinaudoti, kai to jam labiausiai prireiks. Tiesiog būkite kūrybingi 😉

Parašydami atvirutę

Nuo pat vaikystės per Kalėdas man labiausiai patikdavo pirkti atvirutes. O paauglystėje Kalėdoms ypač patikdavo gauti dovanų laišką. Todėl šiais metais ypač mėgaujuosi atviručių rinkimų ir tuo ypatingo, tik tam žmogui skirto teksto rašymu. Tuomet prieš akis iškyla drauge patirti nuotykiai, išmoktos pamokos ir jausmai apipintos akimirkos.

Sukurdami naują tradiciją

Kalėdos suburia seniai matytus ir stipriai išsiilgus žmones į vieną krūvą. Juk būtent per šias šventes visi sugrįžta namo. Tad norisi, kad tas grįžimas taptų ypatingas. O ypatingą jausmą sukuria ritualai ir tradicijos. Jos leidžia kiekvienam pasijausti šeimos, gaujos ar „chebros“ dalimi. Tad per šias Kalėdas nebijokite šeimai ar draugams pasiūlyti surengti palinkėjimų valandėlės, slidinėjimo išvykos (aišku, jei yra sniego), aplankyti kalėdinę mugę mieste ar pastatyti sniego senį (galimą jį pasigaminti ir iš kojinės ;)) Nesvarbu kokia veikla, svarbiausiai, kad visiems būtų gera ir smagu.

Skirdami laiko sau

Vesdama užsiėmimus tėvams dažnai pasakau, kad jei nepasirūpinsite savimi, negalėsite rūpintis ir kitais. Todėl ne veltui kalbėdama, kaip įveikti stresą užsimenu, kaip svarbu pasirūpinti savo kūnu, jausmais ir mintimis. Taigi, per visą šį šventinį periodą siūlau atrasti laiko knygai, maloniam pasivaikščiojimui, įdomiam filmui, meditacijai, rašymui, piešimui. Viskam, kas duotų peno jūsų mintims, jausmams ir kūnui. Nes jei mylėsite save, galėsite dalintis ta meile ne tik su artimaisiais, draugais, bet ir su visais, kas jus supa. Gal tuomet atrasite laiko padovanoti nereikalingų rūbų, knygų ar kitų daiktų tam, kam jų tikrai reikia?

Daugumai Kalėdos yra stebuklingas metas. Berašant šį tekstą ir man Kalėdos suspindo naujomis spalvomis. Be to, prisiminiau, kad mes patys kuria stebuklus sau ir aplinkiniams. Svarbiausia mokėti dalintis tuo, ką jau turime, gebėti viską, ką gauname priimti su dėkingumu ir nepamesti savęs tarp dovanų, Kalėdinio šurmulio ir sočių pietų.

O pabaigti viską norisi klausimu: kuo Kalėdos ypatingos Jums? Ir šis klausimas ne retorinis, norisi išgirsti, perskaityti ir sužinoti, kas jums Kalėdas daro stebuklingas.

Filmas „Inside Out“ – žvilgsnis į vaiko vidinį pasaulį

AURELIJA ANANJEVAITĖ

Tarp daugybės pokalbių apie mokymąsi, namų darbų nedarymą, netinkamą elgesį pamokų metu, nesutarimus su klasės draugais ar mokytojais, kartais su vaikais turime tiesiog paprastus ir jaukius pokalbius apie tai, ką veikiame laisvalaikiu, kokią muziką mėgstame ir kokį filmą paskutinį kartą žiūrėjome. Vieno iš to pokalbio metu nuskambėjo filmo „Inside Out“ (lt. „Išvirkščias pasaulis“) pavadinimas ir pagrindinė mintis „Šis filmas parodo, jog mes galime ir liūdėti.“.  Tuo metu jo dar nebuvau mačiusi ir supratau, kad privalau šį filmą pamatyti.
„Ar žiūrėdami į kitus, pagalvojate, kas dedasi jų galvose?“ – šiuo klausimu prasideda filmas, pasakojantis apie penkias emocijas, gyvenančias kiekviename iš mūsų.  Kaip kūdikiui filme, taip ir žiūrovui akimirka po akimirkos tenka susipažinti su džiaugsmu, liūdesiu, pasibjaurėjimu, baime ir pykčiu. Šiose emocijos gyvena vienuolikmetės Railės (Riley) mintyse, kuri drauge su tėvais neseniai persikraustė gyventi į San Franciską.
Šis persikraustymas stipriai paveikia Railę ir sujaukia jos mintyse gyvenusių emocijų įprastą rutiną. Nuo pat pirmosios Railės gimimo dienos emocijoms nurodymus pateikdavo ir jų lydere buvo Joy (lt. Laimė arba Džiaugsmas). Ji visada stengdavosi, kad Railė visose atrastų kuo pasidžiaugti. Tačiau Railei persikrausčius į San Franciską, staiga viskas pasikeičia. Iš pradžių atrodo, kad Sadness (lt. Liūdesys arba Nelaimė) pakenkė mergaitės prisiminimams. O juk kiekvienas prisiminimas veikia Railės asmenybės dalį. Todėl pradeda griūti mergaitės svajonės, santykiai su draugais ir tėvais bei pasitikėjimas savimi.
Railė jaučiasi nesaugiau, yra nusivylusi tėvais, ilgisi draugų, liūdi, jog negali įgyvendinti savo svajonių. Iš to kyla baimė, pasibjaurėjimas ir pyktis. Šiuos jausmus įkūnija trys herojai: Fear, Disgust ir Anger,  kurie yra paliekami vieni tvarkytis su Railės vidiniu pasauliu, kol Joy ir Sadness keliauja išsiaiškinti, kas nutiko Railės prisiminimams. Kodėl jie pakeitė spalvą?
Joy ir Sadness kelionė užtrunka, joms tenka keliauti per keisčiausius kampelius: sapnų filmavimo aikštelę, svajonių parką, abstrakčių minčių zona, susiduria su daugybe iššūkių. Šiuo iššūkius jie įveikia trise, drauge su įsivaizduojamu Railės vaikystės draugu – Bing Bongu. Būtent Bing Bongas padeda suprasti, jog liūdesys yra svarbus mūsų vidiniam pasauliui, jis padeda geriau suprasti tiek save, tiek kitus žmones. Be to, primena, kad tikras draugas norėdamas padėti kitam – kartais paaukos savo svajones. Šalia to, Joy ir Sadness kelionė įrodo, jog perdėtas siekis džiaugtis gyvenimu iškraipo mūsų prisiminimus.
Trumpai tarianti, filmas suteikia leidimą jausti ir padeda suprasti, jog visi išgyvenimai yra svarbūs. Tuo pačiu parodo, kokią įtaką mūsų gyvenimui turi mūsų vaikystės prisiminimai ir kuo jie svarbūs mums dabartyje. Todėl šį filmą rekomenduoju tėvams, kurie nori suprasti, ką vaikai išgyvena, kai ilgisi draugų, kai pradeda mokytis naujoje mokykloje ar po truputį tampa paaugliu. Taip pat vaikams, kuriems teko pakeisti gyvenamąją vietą, mokyklą ar kaip tik šiuo metu jie išgyvena kelione iš vaikiškojo pasaulio į suaugusiųjų. Juk tapti paaugliu – tai pradėti naują etapą.
Taigi, įsijunkit ir iš arčiau pažvelkit į vaiko ir savo sielą.
P.S. Atsiprašau, kad daug kur naudojau angliškus pavadinimus, bet šiuo atveju lietuviški atitikmenys, mano nuomone, tik trukdo atskleisti filmo esmę. 

Meilė knygoms. O gal priklausomybė?

AURELIJA ANANJEVAITĖ
Man visada patiko stebėti, kaip žmonės skaito knygas. Kartais net išdrįsdavau pati paklausti: „Nuo ko tu pradedi skaityti knygą?“. Nustebtumėte, bet visi knygas pradeda skaityti skirtingai. Vieni pirmiausiai pasidomi, kas vertė knygą, iš kokios kalbos versta ir nuosekliai išanalizuoja knygos viršelį ir pirmuosius puslapius. Kiti vos paėmę knygą bando ją užuosti, pajusti ir atvertus bet kurį puslapį bando suprasti jos paslaptis. Treti nekantraudami išsiaiškinti visas knygoje glūdinčias paslaptis atsiverčia pabaigą ir pradeda skaityti nuo jos.
Tikriausiai kiekvienas turi savų ritualų, kaip imate ir susipažįstate su knyga, su joje slypinčia istorija. Jei jau turite savus ritualus, kaip pradėti skaityti knyga, galima kelti prielaidą, kad jūs turite priklausomybę nuo knygų. Kad pasitikrintumėte, perskaitykite dar kelis priklausomybės nuo knygų požymius, kuriuos aptikau perskaičius kelis akį patraukusius tekstus apie priklausomybę nuo knygų. Kuo daugiau požymių atpažinote, tuo didesnė priklausomybė.
1.     Praleidžiate ne vieną valandą knygynuose.
2.    Esate ne vieno knygų klubo narys.
3.  Darbe esate stipriai pavargęs, nes vakare nusprendėte perskaityti dar vieną knygos skyrių, bet perskaitėte tris ar keturis J
4.   Vedate iš proto savo antrąją pusę ar draugus, cituodami ar skaitydami, geriausias ištraukas iš knygų.
5.   Ginčijatės su artimaisiais, kas pirmasis ims skaityti naująją knygą.
6.    Negalite sulaukti savaitgalio, kad turėsi dvi dienas, skirtas tik skaitymui.
7.    Jūsų rankinėje galima rasti bent vieną knygą.
8.    Skaitydamas knygą ne kartą pravažiavote savo stotelę.
9.    Vėlavote į darbą, nes norėjote baigti skaityti knygą.
10. Esate įsitikinęs, kad pirma reikia perskaityti knygą, prieš pažiūrint jos ekranizaciją.
11.  Per mėnesį perskaitėte daugiau knygų nei pamatėte filmų.
12. Iš bibliotekos/knygyno parsinešate daugiau knygų nei galite perskaityti per mėnesį.
13.  Didžiąją atostogų dalį praleidžiate skaitydami.
14. Turite susidaręs bent kelių knygų sąrašą, ką skaitysite po dabar skaitomos knygos.
15.  Neužleidžiate vietos kitiems viešajame transporte, nes tada prarasite galimybę skaityti. Arba skaitote viešajame transporte net stovėdamas.
16.  Žinote, kad elektroninės knygos niekada nepakeis popierinių knygų.
17.  Pamirštate pamiegoti, pavalgyti ir kvėpuoti, kai skaitote įtraukiančią knygą.
18. Turite ne vieną nepabaigtą skaityti knygą, nes atsirado dar vertesnė dėmesio knyga.
19.  Jūsų antras pomėgis po skaitymo yra tvarkyti savo knygų lentynas.
Na, ir kiek požymių atpažinote?
Aišku, ši priklausomybė dar nėra įtrauka į tarptautinę ligų klasifikaciją ir abejoju, ar bus. Tačiau man tai puikus pozityvios priklausomybės pavyzdys.
Kai kurie psichologai tiki, jog nei vienos priklausomybės negalima visiškai įveikti. Galima tik vieną priklausomybę pakeisti kita. Mėnesį dirbdama su žmonėmis, kurie siekė mesti rūkyti, ne kartą diskutavo, kuo šia priklausomybę galima pakeisti. Kas gali būti neigiamos priklausomybės (rūkymo) teigiamas pakaitalas. Kol kilo mintis: gal vis dėl to tai gali būti knygos?
Taigi, kiek požymių atpažinote?
 

Daniel Keyes “Gėlės Aldžernonui“


AURELIJA ANANJEVAITĖ

“Protas yra viena didžiausių žmogaus dovanų. Bet dažniausiai žinių ieškoma iš noro rasti meilę. Intelektas be gebėjimo duoti ir priimti meilę veda prie protinio ir dorovinio nuosmukio, neurozių ir gal net psichozių.“

Knygą “Gėlės Aldžernonui“ rekomendavo draugė. Pirmą kartą ją paėmusi, greitai numečiau. Pripažinsiu, skaitėsi sunkiai. Buvo sunku suprasti, kas iš tiesų knygoje aprašoma. O patį skaitymą apsunkino daugybe rašybos ir skyrybos klaidų. Šios klaidos įsivėlusios ne per atsitiktinumą. Būtent skurdi, vaikiško naivumo kupina herojaus kalba ir dažnos rašybos ir skyrybos klaidos padeda geriau suprasti žemu intelekto koeficientu pasižyminčio herojaus Čarlio Gordono gyvenimą.

Antrą kartą paėmusi knygą net nustebau, koks šio herojaus gyvenimas gali būti įtraukiantis. Pradžioje vaizduojamas jo didžiulis noras būti protingu ir įdedamos pastangos. Bet po didžiulių pastangų dažnai seka nusivylimas. Net kai laboratorijoje paprašo įveikti labirintą, tai greičiau padaro pelė, vardu Aldžernonas. Šiai pelei atlikta proto galių didinimo operacija. Tikėdamasis tapti protingu, Čarlis ir ryžtasi šiai operacijai.
O po operacijos prasideda Čarlio Gordono pažintis su visomis žmogaus gyvenimo gėrybėmis ir blogybėmis. Pirmiausiai jis godžiai imasi tenkinti savo smalsumą. Gilina žinias fizikos, medicinos, psichologijos ir kitose mokslinėse srityse. Įgytomis žiniomis jis noriai dalijasi su aplinkiniais, todėl daugumai jis atrodo kaip pasipūtėlis. Dėl to kyla konfliktai tiek darbe, tiek bendraujant su mokslininkais, kurie jį paskatino ryžtis operacijai.
Tačiau Čarlis mokosi ne tik intelektualine prasme. Jis pradeda pažinti ir jausmų pasaulį. Pradeda suprasti, ką reiškia jausti susižavejimą, aistrą ir meilę moteriai. Ir šiuos jausmus analizuoja psichoterapijoje. Drauge su psichoterapeutu Čarlis analizuoja sapnus, santykius su moterimi. Šios analizės skatina jį tėvus, seserį bei praeitį.
Knygoje spėliojama, iš ko kilo nepasotinamas Čarlio noras tapti protingu. Tokiu būdu supažindinama su psichologija, psichoanalize. Aptariama žmogaus raida, moksliniai tyrimai, asmenybės įvertinimo testai. Knygoje daug psichologijos, todėl kartais pasvarstydavau: ar su psichologija nieko bendro neturintis žmogus, gali gerai suprasti knygos esmę? O gal kaip tik šis išsilavinimas trukdo geriau ją suprasti?
Ši knyga mane pamokė, kad gyvenime svarbu būti tiek naiviam, kiek ir įžvalgiam. Įžvalgumas padeda mums save apsaugoti, o naivumas – pamatyti visas gyvenimo spalvas. Todėl šią knygą rekomenduočiau tiems, kurie karts nuo karto užduoda klausimą: “O kas būtų, jei…?“. Gali būti, kad perskaitę knygą, suprasite, ką iš tiesų vertinate gyvenime.